Linai — viena iš seniausiai kultivuojamų kultūrų žmonijos istorijoje. Lotyniškas augalo pavadinimas
Linum usitatissimum reiškia „pats naudingiausias“. Lietuvoje linai pradėti auginti neolito amžiuje, 2400–2000 metais pr. Kr. Mažais kiekiais sėmenų aliejų savo reikmėms linų augintojai pradėjo spausti tik 19 a. viduryje.
Linas auginamas visoje Lietuvoje kaip vaistinis ir techninis augalas. Tai vienmetis žolinis 60-150 cm aukščio pluoštinis augalas stačiu, plonu stiebu ir retai išsidėsčiusiais, bekočiais, smulkiais lapais. Žiedai mėlyni, kartais balsvi, susitelkę į žiedynus. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisius – dėžutė, kurioje 10 sėklų (sėmenų). Sėklos smulkios, plokščios, iki 5 mm ilgio, kiaušiniškos formos, gelsvai rudu, blizgančiu paviršiumi, gleivingai riebalingo skonio. Vienas sėklos galas apvalus, kitas nusmailėjęs.
Linų sėklose yra apie 10 – 20 proc. gleivių, 32-47 proc. riebalinio aliejaus, 20 – 25 proc. baltyminių medžiagų, taip pat organinių rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų, mažas kiekis nuodingo glikozido linamarino. Riebalinis lino sėklų aliejus sudarytas iš nesočiųjų riebiųjų rūgščių (linolio, linoleno ir oleino rūgštys), palmitino ir stearino rūgščių.
Mokslininkai teigia, kad žmogus su maistu per parą turi gauti 1 – 2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat ir omega 3 bei omega 6. Šaltai spaustame sėmenų aliejuje net du kartus daugiau linoleno riebalų rūgščių nei žuvų taukuose. Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega–3 ir omega–6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita.
Tipiškas riebalų rūgščių kiekis procentais linų sėmenyse:
- Palmitino rūgštis - 6,0
- Stearino rūgštis - 2,5
- Arachidino rūgštis - 0,5
- Oleino rūgštis - 19,0
- Linoleno rūgštis - 24,1
- Alfa-linoleno rūgštis - 47,4
- Kitos - 0,5.
Kuo šiauresnėje klimato zonoje išauginti linai, tuo vertingesnis jų aliejus. Sveikai mitybai ypač tinkamas aliejus spaudžiamas ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Sėmenų aliejų rekomenduojama vartoti tik nerafinuotą ir jo nekaitinti. Sėmenų aliejaus paros norma 1 – 3 valgomieji šaukštai. Jei į skaidrią tarą išpilstytas produktas laikomas saulėtoje vietoje, jo skonis gali pakisti.
Nauda sveikatai
Virškinimo sistema
Linų sėmenyse ypač gausu gleivinančių medžiagų, kurios patvaria plėvele padengia sudirgintas skrandžio ir žarnyno sieneles, apsaugo jas nuo dirginimo, silpnina toksinių medžiagų poveikį, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą ir slopina uždegimą, todėl gerėja pažeistų audinių atsinaujinimas ir funkcijos. Turintiems virškinimo trakto problemų linų sėmenų sušvelnina opų sukeltus skausmus, neleidžia pastarosioms plėstis, ramina virškinimo traktą, gerina virškinimą bei minkština vidurius. Linai taip pat gali sumažinti diabeto sunkumą, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Tiesa, linų sėmenų vartojimas pernelyg dideliais kiekiais be skysčio gali sukelti žarnų nepraeinamumą. Per daug linų sėklų taip pat gali sumažinti kai kurių geriamųjų preparatų veiksmingumą.
Kvėpavimas
Linų sėmenų gleivinančios medžiagos natūraliai stiprina plaučių audinį, patvaria plėvele padengia kvėpavimo sistemos gleivines, ramina kvėpavimo takus, slopina uždegimą, palengvina atsikosėjimą. Linų sėmenys ypač naudingi esant astmai, plaučių uždegimui, chroniškam bronchitui, tuberkuliozei.
Sąnariai
Linų sėmenų aliejuje esančios omega 3 riebiosios rūgštys gerina kalcio absorbciją, greitina sąnarių traumų gijimą, padeda sušvelninti ūmius ir lėtinius sąnarių skausmus, malšinti uždegimą bei tinimą. Linų sėmenų aliejų ypač patartina vartoti patyrus sąnarių traumas, taip pat sergant reumatoidiniu artritu, osteoartroze.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, reikėtų vartoti šalto spaudimo sėmenų aliejų. Šis aliejus ypatingas tuo, kad jame esančių omega 3 rūgščių kiekiai puikiai suderinti su omega 6 rūgštimis. Omega 3 rūgštys apsaugo nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, per aukšto kraujo spaudimo, mažina širdies ligų riziką.
Linų sėmenyse yra ir augalinės kilmės hormonų – lignanų. Nors lignanų galima rasti daugelio rūšių augaluose, linų sėmenyse jų yra vidutiniškai 700 kartų daugiau nei kituose dažniausiai naudojamuose augaliniuose produktuose. Lignanai – puikūs antioksidatoriai, jiems padedant šalinami laisvieji radikalai, mažinamas cholesterolio kiekis organizme. Taip priešinamasi sklerozei, širdies infarktui ar hipertonijai. Tyrimų metu pastebėta, kad pacientams, kurie kasdien suvalgydavo po 2–6 šaukštus linų sėmenų, cholesterolio kiekis kraujyje per 4 savaites sumažėjo 9–18 proc.
Plaukai, oda
Linų sėmenų aliejaus ir sėmenų reikėtų vartoti, jei plaukai yra sausi ir ima lūžinėti. Sėmenų aliejus padeda sergant egzema, žvyneline ar rože. Aliejumi galima tepti randus po nudegimų. Omega 3 riebiosios rūgštys naikina veido riebalų perteklių, kuris užkemša poras.
Svoris
Linų sėmenų aliejuje esančios omega 3 riebalų rūgštys skatina susikaupusių riebalų sudeginimą. Tyrimais nustatyta, kad omega 3 riebalų rūgštys padeda transportuoti riebalus į ląsteles, kur jie paverčiami energija.
Kasdieninio raciono papildymas linų sėmenų produktais padeda kontroliuoti apetitą, nes sėmenyse esančios augalinės skaidulos didina maisto tūrį (dėl to veikiami tempimo receptoriai ir skatinami žarnyno judesiai), sukelia sotumo jausmą, tad slopina apetitą. Skaidulos taip pat slopina riebalų ir cholesterolio pasisavinimą žarnyne, gerina virškinimą. Gleivinančios (koloidinės) medžiagos padeda organizmui “apsivalyti” nuo toksinų, susidarančių vykstant puvimo ir rūgimo procesams, neleidžia kauptis šlakams, o tai itin svarbu besilaikantiems dietos. Taip pat linų sėmenys minkština išmatas, lengvina tuštinimąsi. Jų vartojimas ypatingai aktualus esant hemorojui ar išangės įplėšai.
Vėžinių susirgimų prevencija
Atsižvelgiant į kai kurių vėžinių ligų priklausomybę nuo hormonų, buvo atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant ištirti lignanų poveikį gydant kai kuriuos vėžinius susirgimus. Gauti rezultatai rodo apsauginį lignanų poveikį esant įvairių tipų ir išsivystymo stadijų vėžiui, autoimuninėmis ligoms, taip pat abiejų tipų cukraligei. Japonijoje atliktų eksperimentų duomenys parodė, kad omega 3 polinesočiosios riebalų rūgštys pasižymi specifiniu poveikiu slopinti vėžinių ląstelių vešėjimą. Nustatyta, kad šios rūgštys slopina ir metastazių susidarymą.
Lignanai padeda stabilizuoti moterų lytinių hormonų santykį. Jie ne tik padeda sureguliuoti menstruacijų ciklą ar sumažinti karščio antplūdžius menopauzės metu, bet ir sumažina krūtų ligų riziką. Linų sėmenų aliejuje esančios riebiosios rūgštys stimuliuoja hormonų sekreciją ir neleidžia susidaryti prostaglandinų pertekliui, galinčiam sukelti stiprius gimdos raumens spazmus ar stiprų kraujavimą, susijusį su endometrioze.
Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad menopauzę išgyvenančioms arba diabetu sergančioms moterims su maistu vartojant linų sėmenų aliejų gali sumažėti rizika susirgti osteoporoze.
Linų sėmenų aliejuje esančios omega 3 polinesočiosios rūgštys gali gerinti ir vyrų sveikatą - jos mažina prostatos padidėjimo ir uždegimo tikimybę, šių rūgščių dėka paspartėja kraujo tekėjimas dubens srityje, todėl mažėja nevaisingumo bei impotencijos rizika. Tačiau yra ir priešingų tyrimų – pavyzdžiui, Mayo klinikoje teigiama, kad linų vartojimas gali būti susiję su didesne prostatos vėžio rizika.
Nervų sistemos susirgimai
Linų sėmenų aliejuje esančios omega 3 riebiosios rūgštys dalyvauja nervinių impulsų perdavimo procese, todėl šis aliejus ypač naudingas tiems, kurie nuolat patiria nervinę įtampą ar jaudulį. Omega 3 rūgštys padeda sušvelninti degeneracinių nervų sistemos ligų (pvz., Parkinsono liga) simptomus bei apsaugo nuo nervų pažeidimų, susijusių su diabetu ir išsėtine skleroze.
